Deimanto kaina. Kiek kainuoja briliantas?

Deimanto kaina. Kiek kainuoja briliantas?

Deimantai mums asocijuojasi su turtais ir prabanga, bet kiek iš tiesų kainuoja šie akmenys? Pamėginkime apžvelgti, kokią įtaką brilianto kainai sudaro kiekviena „4C“ deimanto charakteristika: svoris, švarumas, briaunavimas, spalva. Pavyzdžiuose aptarsime deimantus, kurie Lietuvoje dažniausiai tvirtinami sužadėtuvių žieduose: ~ 0.20 ct, spalva - H, švarumas - Si.

 

Deimanto kaina priklausomai nuo svorio

Daugumas žino, kad kuo didesnis deimantas, tuo jo santykinė vertė už karatą tampa brangesnė. Iškasti didelį deimantą pakankamai sunku, tačiau ne ką mažesnę įtaką kainai daro žmogiškasis faktorius. Pirkėjas yra linkęs pirki deimantus, kurių svoris yra „apvalių“ reikšmių, kaip pvz. 0.10 ct, 0.20 ct ar 0.50 ct. Tokie deimantai, kurie sveria 0.12 ct ar 0.18 ct yra pigesni ir vadinami „discount diamonds“. Pavydžiui 0.12 ct deimantas kainuos kiek brangiau už 0.10 ct deimantą, bet kainos skirtumas bus pakankamai mažas. O jeigu pasirįžote pirkti didelį deimantą, tai 0.49 ct deimantas gali kainuoti iki 25 % pigiau nei 0.50 ct (spalva H, švarumas Si1).

Dar didesnis psichologinis ažiotažas atsiranda, kai deimantų svoris siekia karatą ar daugiau. 0.99 ct ir 1.00 ct deimantų kaina, tam tikrais atvejais, gali skirtis net iki 50% !!! Kita vertus, tai yra suprantama, nes visi nori pasigirti turintys KARATINĮ deimantą, o ne „nulis, kablelis...“.

Taigi, dėl akmens retumo ir psichologinių faktorių, deimanto svorio ir kainos priklausomybė įgauna ne parabolės, bet laiptuotos parabolės formą.

 

Švarumo įtaka deimanto kainai

Deimantų švarumais yra skirstomias į 7 kategorijas: IF, VVS, VS, Si, PI1, P2. P3 (išvardyta nuo geriausio iki blogiausio). Idealaus (IF) ir prasčiausios kokybės (P3)  deimanto kainos gali skirtis nuo 5 iki 20 kartų. Kuo akmuo yra didesnis, tuo labiau išryškėja šis skirtumas. Santykinė brilianto kainos už karatą priklausomybė nuo švarumo (svoris 0.20 ct, spalva - H) pavaizduota paveikslėlyje.

Paveikslėlyje galime išskirti tris sritis. Pirmoji "pikės" sritis, kurioje akmenys turi didelius intarpus, antroji yra populiariausioji sritis, kuri sudaro didžjąją dalį pardavimų Lietuvoje, ir trečioji - labai švarių deimantų grupė. Labiausiai kaina svyruoja antrojoje srityje, nes apsprendžiama koks bus akmuo: "pikė", "SI" ar "VS". Kaina stipriai skiriasi, nes pirkėjai susiskirsto į tris grupes: viena žmonių grupė tiesiog nori deimanto ir perka "pikę", antroji grupė pirkėjų baiminasi, kad briliante matysis intarpai plika akimi ir perka bangesnį "SI", ir trečioji grupė žmonių žvelgia į deimantą, kaip į prabangos prekę ir savotišką tobulumo simbolį todėl pasirįžę mokėti brangiau. Plačiau apie deimantų švarumo klasifikavimą skaitykite čia. 

Svarbu: perkanti ypač švarų deimantą (IF – VVS) juvelyrai dažnai tokį pirkinį pristato, kaip „investiciją“. Taip, brangūs deimantai turi tendenciją su laiku brangti, tačiau įstatant šį akmenį į gaminį jo vertė iškart sumažėja. Beto, pavyzdžiui dėvint papuošalą su 0.50 ct IF švarumo briliantu netyčia atsiradęs mikroskopinis nubrozdinimas kainą gali sumažinti 20 proc. Vis dar manote, kad tai gera investicija?

​Nutylėta tiesa: nedideliuose deimantuose (iki 0.20 ct) plika akimi intarpai gali būti nestebimi. Tiesą sakant, jie dažniausiai nestebimi.

 

Briaunavimo įtaka deimanto kainai

Pirmas klaisimas, kurį reikia išsiaiškinti, tai kuo deimantas skiriasi nuo brilianto. Briliantas yra deimantas, kuriam suteikta briliantinė (57 plokštumų) forma. Visų kitų briaunavimų deimantai yra vadinami tiesiog deimantais. Briliantinės formos deimantas yra vidutiniškai 30 - 40 % brangesnis lyginant jį su visomis kitomis briaunavimo formomis. Iškasus deimanto žaliavą yra atliekami skaičiavimai, kurie parodo, kokios formos deimantą ekonomiškai naudingiausia briaunuoti. Nors iš žaliavos briaunuojant briliantą patiriami ypač dideli žaliavos nuostoliai, tačiau ši forma yra ypač populiari ir ją gaminti ekonomiškai vis tiek naudingiau. Plačiau apie deimantų briaunavimą skaitykite čia. 

Kita vertus, yra vietų, kuriose taupyti pinigų neverta. Iš esmės, svarbiausia deimanto charakteristika, yra briaunavimo kokybė. Tobulai nubriaunuotas akmuo, dažniuaisiai, yra vizualiai didesnis ir visuomet žymiai stipriau žėri. Skirtumą gali nesunkiai pamatyti bet kuris pirkėjas. Deja, briaunavimo kokybė, nustatinėjama tik santykinai dideliems akmenims, kurie turi tarptautinių laboratorijų kokybės sertifikatus, o visi kiti deimantai, kurių svoris yra iki 0.20 ct, vadinami smulkiais deimantais (angl. melee diamonds) ir jų briaunavimo kokybė detaliai nėra tikrinima, dėl jų „mažavertiškumo“. Perkanti didesnius deimantus ieškokite tik idealaus briaunavimo briliantų.

Patarimas: norit didesnio deimanto už mažesnę kainą? Gal jums patiks tokios formos, kaip princesė, markizė, širdis? Su tokiais deimantais visada išsiskirsite iš kitų ir papildomai sutaupysite!

Spalvos įtaka deimanto kainai

Taip, Jūs neklystate: kuo deimantas labiau bespalvis – tuo jo kaina didesnė. Deimanto kainų palyginimo grafikas (dydis – 0.50 ct, švarumas – Si1) patiektas paveiksliuke, kur spalvos sužymėtos raidėmis pagal GIA metodiką. Plačiau apie diemantų spalvas skaitykite čia.

Kitimas pakankamai tiesiškas, t.y., deimantas vidutiniškai brangsta 9% pagerinus spalvinę garakteristiką per vieną poziciją. Mažiems deimantams (iki 0.20ct) spalva dažniuasiai nustatinėjama intervalais (D-F, G-H, I-J), todėl kaina mokama ne už konkrečią spalvą, o intervalo grupę, kurioje yra deimantas. Tikroji spalva gali būti nustatyta tik papildomai ištyrus akmenį.

Verta tik paminėti, kad pirkėjas dažniausia nepamatys skirtumo, tarp H ir D spalvos deimantų, todėl ieškant deimanto juvelyriniam dirbiniui pilnai pakaks H spavos brilianto.

Deimanto fluorescencija. Kas čia per velnias?

Vidutiniškai 30 % visų deimantų apšvietus ultravioletine šviesa – fluorescuoja. Fluorescencija atsiranda dėl deimanto mikroskopinių defektų ar priemaišų (dažniausiai azoto). Apie 90 % fluorescuojančių deimantų fluorescuoja mėlynai. Mėlyna spalva yra „anti geltona“ t.y. ji maskuoja bet kokį geltoną atspalvį, todėl dienos šviesoje jis atrodo dar baltesnis! Skamba gerai? Tiesą sakant, taip ir yra, tačiau paradoksas – fluorescuojantys deimantai yra pigesni. Kodėl?

1. Bėda tame, kad fluorescuoantys deimantai gali fluorescuoti ir geltonai, todėl yra nedidelė tikimybė, kad dienos šviesoje jis gali atrodyti blogiau. Geltonos fluorescencijos baimė gerokai numuša brilianto kainą.

2. Fluorescencija ypač mažina IF ir VVS švarumo briliantų kainą, nes pirkėjai įsigydami šiuos akmenis ieško „idealumo“, o kadangi fluorescencija atsiranda dėl kristalografinės gardelės netobulumo – psichologiškai idealumas prarandamas.

3. Stipri fluorescencija asocijuojasi su pieniškais (angl. „milky“) deimantais, kurie gali ir neturėti aiškių intarpų, bet jie nėra skaidrūs ir vizualiai atrodo pakankamai prastai. Sąryšis tarp fluorescencijos ir pieniškumo yra diskutuotinas, tačiau tokia nuomonė egzistuoja ir mažina tokių deimantų kainą.

Eksperto patarimai: Lietuvoje dominuoja H / Si deimantai, kurie sudaro didžiąją rinkos dalį. Iš esmės, tai optimalūs deimanto parametrai, nes akmuo atrodo pakankamai švarus ir baltas. Tiesą sakant, ko gero nepastebėtumėte jokio skirtumo nupirkę ne H / Si, bet STW / P1 deimantą, o tai jums padėtų sutaupyti ~ 40 % brilianto kainos. Perkant princesės forma vietoj brilianto sutaupot ~ 30% kainos, kai skirtumas tarp 0.49 ct ir 0.50 ct briianto sudaro 25 %.

Dėmesio klausimas: kiek gali skirtis 0.50 ct H/Si brilianto ir 0.49 ct SWT/P1 pricesės kaina? Susisiekite su mumis el. paštu info@dukaratai.lt ir mes pasakysime jums teisingą atsakymą!

-​Du Karatai

 


Sekite mus Facebook paskyroje ir būkite pirmieji sužinoję mūsų skelbiamas naujienas ar edukacinius straipsnius. Taip pat nepamirškite, kad nemokamai konsultuojame, mokome bei patariame visais juvelyrika susijusiais klausimais. Visuomet dėkojame už Jūsų paliktus atsiliepimus Facebook ar Google sistemose.