Karatas – brangakmenių svorio matavimo vienetas lygus 0,2 g.
Karatas – brangakmenių svorio matavimo vienetas lygis 0,2 g. Pavadinimas kilęs iš saldžiosios ceratonijos ankštinio augalo, nes istoriškai buvo manyta, kad visos šio augalo sėklos sveria lygiai tiek pat. Kitos šalys istoriškai naudojo savo matavimo vienetus, antai Indijoje buvo naudojamos vaistinio arbo sėklos, kurios vidutiniškai sveria 0.12 g. Tik 1907 metais įverstas standartas, kuris 1 karatą prilygino 200 mg.
Karatas dar yra dalinamas į 100 dalių (points arba pt.), todėl ir deimantų svoris dažniausiai nurodomas dviejų ženklų po kablelio tikslumu. Maža to, karatų svoris pasižymi ypatingomis apvalinimo taisyklėmis, kurios prieštarauja klasikinei matematikai. Svoris išmatuojamas trijų skaičių po kablelio tikslumu ir apvalinamas šimtųjų tikslumu, tačiau šimtoji dalis apvalinama į didesnę pusę tik jeigu tūkstantoji dalis yra devynetas.
Pavyzdžiui:
0.148 ≈ 0.14 ct
0.998 ≈ 0.99 ct
0.999 ≈ 1.00 ct
Eksperto komentaras
Ne paslaptis, kad kuo didesnis deimantas, tuo vieno karato santykinė kaina tampa brangesnė. Daugumas mano, kad kainos kitimas panašus į parabolę ir daugumas klysta. Iš tiesų, karato santykinė kaina kyla didesniems akmenims, tačiau daug svarbesnis tampa žmogiškasis faktorius. Tarkim kainos skirtumas, tarp 0.99 ct ir 1.00 ct deimanto gali sudaryti net 50 procentų! Visi nori dovanojant žiedą išdidžiai ištarti „Karatas!“, bet ne „nulis, kablelis…“. Taigi išties kaina kyla, kaip laipsninė funkcija, tačiau atsiranda kainų šuoliukai ties kiekvienu „apvaliu“ skaičiumi. Plačiau apie kainas skaitykite rubrikoje „Deimantų kainos“.
Taip pat, būtina nepamiršti, kad tvirtinant deimantą į gaminį galima jį vizualiai didinti arba mažinti. Neretai juvelyrai deimanto tvirtinimą daro didžiulį, tarsi norėtų akcentuoti patį brangakmenį, tačiau žmogaus smegenys mąsto priešingai ir akmuo dėl netaisyklingų proporcijų ima atrodyti mažas. Deimantas ir turi būti akcentas! Ar Jums mokykloe rodė paveiklėlius su optinėmis iliuzijomi?
Parašykite komentarą